“Uniformuoti juokai”
Ši istorija nutiko žinomam Lietuvos pramogų verslo atstovui, pavadinkime jį Z.Z. Važiuoja jis kartą mieste, dūmoja sau dūmas apie pramogų verslą ir net nepastebi, kad jau yra viršijęs greitį. Užtat pamato, kaip jo nusižengimą fiksuoja stacionarus greičio matuoklis. Bičas net apšalo iš nuoskaudos: baudos balų ir taip tiek, kad gali visai chebrai skolinti, nejaugi dėl tokios smulkmenos teks pėsčiomis pratintis vaikščioti? Tačiau turėjo jis (ir dabar turi) nemažai draugų, kurie užėmė aukštas pareigas kelių policijoje. Paskambino jiems, bet nežinojo, kad tie tuo metu jau buvo ne vieną butelį degtinės nubaudę. Gerai įšilę vyrai nutarė iš Z.Z. pasišaipyti: pasakė jam, jog stacionarūs greičio matuokliai taip užprogramuoti, kad jeigu per pusvalandį tas pats automobilis tokiu pat greičiu pro juos pralėks dar tris kartus, visi duomenys apie pažeidimą būna ištrinami. Z.Z. nudžiugo, parlėkė į starto poziciją ir atidžiai stebėdamas spidometrą, kad greitis būtų viršytas tiek, kiek reikia, dar tris kartus pažeidė įstatymą. Kitą mėnesį gavęs keturis baudos kvitus jis net spjaudėsi iš pykčio. O draugai negalėjo suprasti, kaip jis nesuprato juokų, ir kišo jam pažiūrėti matuoklio padarytas nuotraukas, kur Z.Z., viena akimi žvairuodamas į spidometrą, net persilenkęs per priekinį stiklą bičiuliškai šypsosi radarui.